"Dizaineris", Torgrim Eggen

Tai kas būna ant bangos, ką masiškai visi žiūri ar skaito, aš visuomet praleidžiu ir tai man gaunas visiškai natūraliai. Taip gavos ir su šia knyga, pamenu kai ji pasirodė buvo daug kalbama ir labai giriama, tad kai draugė davė paskaityti labai apsidžiaugiau :) Deja, teisingai sakoma "Nesitikėk ir neteks nusivilti".
Mano susidaryta nuomonė apie knygą ir realybė neatitiko viena kitos. Na esminis dalykas buvo teisingas, knyga apie interjero dizainerį (netgi labai sėkmingą). Ir sutinku su rasyk.lt parašyta nuomone, kad teiginys "romane faktai apie dizainerius ir interjero teorijas įpinami tarsi nepastebimai" yra neteisingas. Tai vienas iš pagrindinių knygos varomojų elementų, dėl kurio aš ir labiausiai norėjau perskaityti šią knygą. Ir tai pasiteisino, kadangi šiuo metu mano gyvenime vyksta statybos, tai netgi radau naudingų minčių, kurias gal net pavyks panaudot. Garsių vardų naudojimas, manau taip pat įtakojo knygos populiarumą, bent tarp tų, kurie žino ką tie vardai reiškia. Na o tiems, kurie turi tik bendrą arba menką supratimą kas slypi po garsiais vardais (tokiais kaip Mies van der Rohe), tai gali palikti rimtumo ir profesionalumo įspūdį. Tačiau kaip tik kita pusė siužeto mane ir nuvylė :( Galėjau tikėtis banalios meilės istorijos linijos, tačiau aprašymas "Staiga į racionalų ir stilingą gyvenimą įsiveržia, jo manymu, miesčioniška ir beviltiško skonio moteris. Maniakiška aistra nuveda į paskutinę - lemtingą permainą..." suintrigavo, pagalvojau gal kažką kitaip sugalvojo. Taip ir buvo, deja tai visiškai nepadidino skaitymo malonumo. Erotinės scenos mano nuomone buvo aprašytos labai vulgariai, o pagrindinio herojaus asmenybės sutrikimai ir to nulemti jo veiksmai, antroje knygos dalyje, visiškai sugadino skaitymo apetitą :( Tai gal galėtų būti įdomu psichologijos studentams, kurie galėtų analizuoti ir spėlioti kokia liga sirgo pagrindinis herojus Singbjornas Lundė, kadangi tiesiogiai nėra parašyta. Na jei autorius rašė laikydamasis principo visi genijai yra psichopatai, jam pavyko, bet manau ir tai galima aprašyti geriau.
Kažkas man sakė, kad čia toks knygų tipas, jomis siekiama šokiruoti/sukrėsti, tačiau aš tik pasidygėjau ir tikrai nenorėčiau daugiau skaityti tokio tipo knygos :)