Savaitgalis besibastant

Ilgai galvota, svajota ir planuota kelionė įvyko!!! Na tiesa dar keletas vis keliauja (nuoširdžiai pavydžiu jiems, kitą kartą ir aš nepagailėsiu keletos darbo dienų, kad galėčiau ilgiau pakeliauti:))))
Išmaišėme Švenčionių rajoną, šiek tiek Ignalinos, likusieji keliauja toliau palei sieną :) Iš pradžių nejaukiai jaučiausi, nes žinojau visiškai minimaliai. Bandžiau taisyti situaciją, pasiėmiau knygą apie Lietuvą iš vaikinų ("meilės") mašinos, kurie vadovavo paradui ir bandžiau sekti maršrutą, žiūrėti ką, kur galime pamatyti, įsikyrėjau jiems iki gyvo kaulo, buvau išvadinta ciekava ar panašiai. Tada nusprendžiau, kad negadinsiu smagio kelionės nei sau, nei vaikinams, atsipalaidavau ir mėgavausi, tai man pavyko kuo puikiausiai, kadangi man net vairuoti nereikėjo (mašinos savininkė nepasitikėjo mano vairavimo įgūdžiais, gal ji ir teisi, who knows :)) Kol važiuodavome spoksodavau pro langą, kai nusibosdavo sėdėti, atsiguldavau ir kojas susikėlus ant sėdynės toliau spoksodavau. Kadangi proto užimtumas buvo minimalus, tai fantazija mums visoms trims liejosi per kraštus :))) Pirmos dienos gale jau buvome sukūrę net keletą principų, pagal kuriuos vaikinai vadovavo kelionei, štai jie: "Kuo daugiau apsisuk aplink savo ašį", "kuo dažniau grįšk į tą pačią vietą" :))) Po to buvo pastebėta tendencija, kad labai mėgstama sukti į kairę, ech tie vyrai...... chi chi chi :))))) O kai penktą kartą sukome ratą aplink Melagėnų kaimą, tai nusprendėme, kad širdis/prigimtis tiesiog juos traukia ten, tik nenori pripažinti :)))))) Tai va taip ir svaigome...... Bet už tad kiek pamatėme, kaimai kaimeliai, bažnyčios, malūnai, dvarai.... Na to žodžiais neapsakysi reikia bent jau nuotraukų arba geriausia nuvažiuot ir pažiūrėt :) Nusprendžiau kad būtinai reikia atostogas tiek užsienyje tiek Lietuvoje derint. Atsidarius sienoms labai jau pamišome dėl užsienio, bet draugui iš svetur nesugebėtume patarti kur geriau paatostogauti čia pas mus.....