Mėgstu alyvuoges ir maniau, jog nemažai žinau apie šias uogas. Vieną vakarą benaršydama radau straipsnį ir supratau, kad ne tiek jau daug ir žinau. Tad pasidalinu radybomis :)
Alyvuogės - Viduržemio jūros regione augančių alyvmedžių vaisiai. Iš jų dar antikos laikais egiptiečiai, graikai, finikiečiai, romėnai spaudė aliejų. Pasodintas alyvmedis tik po septynerių metų subrandina pirmuosius vaisius, o didžiausią derlių duoda būdamas dvidešimties. Alyvmedžiai būna vaisingi po kelis šimtus metų. Seniausi alyvmedžiai gali sulaukti net iki 2000 metų.
Alyvuogių derlius nuimamas nuo spalio vidurio iki kovo pabaigos. Priklausomai nuo regiono, kuriame jos auga, alyvuogės skinamos rankomis, nupurtomos nuo medžių arba joms leidžiama nubyrėti į po medžiu patiestus tinklus ar brezentinius patiesalus. 90 proc. alyvuogių derliaus perdirbama į alyvuogių aliejų, likusios konservuojamos aliejuje arba druskos tirpale.
Alyvuogės gali būti žalios, violetinės, juodos spalvos. Tačiau spalva nenurodo alyvuogių rūšies, tik jų subrendimo laipsnį. Žaliosios alyvuogės surenkamos neprinokusios. Tik bręsdamos ant medžio jos tampa violetinės, vėliau - juodos. Žaliosios, neprinokusios alyvuogės būna karčios ir netinkamos valgyti. Pirmiausia jos mirkomos sodos tirpale, kuris ištraukia iš vaisių karčiąsias medžiagas ir kartu pagerina minkštimo konsistenciją. Po to alyvuogės marinuojamos aliejuje arba druskos tirpale.
Graikai neretai sūdo arba raugina alyvuoges pieno rūgštyje be šarminio apdorojimo ir išgauna intensyvų skonį. Dažnai italai ir ispanai pagerina marinato skonį, pridėdami į jį prieskoninių žolelių (čiobrelių, raudonėlių) arba česnakų.
Prisirpusios juodosios alyvuogės turi mažiau karčiųjų medžiagų, todėl retai apdorojamos šarminiu tirpalu. Neapsirikite: rinkoje galima įsigyti neprisirpusių skintų alyvuogių, juodai nudažytų geležies gliukonatu. Atidžiai perskaitykite, kas parašyta etiketėse.
Alyvuogių derlius nuimamas nuo spalio vidurio iki kovo pabaigos. Priklausomai nuo regiono, kuriame jos auga, alyvuogės skinamos rankomis, nupurtomos nuo medžių arba joms leidžiama nubyrėti į po medžiu patiestus tinklus ar brezentinius patiesalus. 90 proc. alyvuogių derliaus perdirbama į alyvuogių aliejų, likusios konservuojamos aliejuje arba druskos tirpale.
Alyvuogės gali būti žalios, violetinės, juodos spalvos. Tačiau spalva nenurodo alyvuogių rūšies, tik jų subrendimo laipsnį. Žaliosios alyvuogės surenkamos neprinokusios. Tik bręsdamos ant medžio jos tampa violetinės, vėliau - juodos. Žaliosios, neprinokusios alyvuogės būna karčios ir netinkamos valgyti. Pirmiausia jos mirkomos sodos tirpale, kuris ištraukia iš vaisių karčiąsias medžiagas ir kartu pagerina minkštimo konsistenciją. Po to alyvuogės marinuojamos aliejuje arba druskos tirpale.
Graikai neretai sūdo arba raugina alyvuoges pieno rūgštyje be šarminio apdorojimo ir išgauna intensyvų skonį. Dažnai italai ir ispanai pagerina marinato skonį, pridėdami į jį prieskoninių žolelių (čiobrelių, raudonėlių) arba česnakų.
Prisirpusios juodosios alyvuogės turi mažiau karčiųjų medžiagų, todėl retai apdorojamos šarminiu tirpalu. Neapsirikite: rinkoje galima įsigyti neprisirpusių skintų alyvuogių, juodai nudažytų geležies gliukonatu. Atidžiai perskaitykite, kas parašyta etiketėse.
Žaliosios ar juodosios?
Žaliosios alyvuogės pirmiausia mėgstamos dėl jų aštroko prieskonio ir kietesnio minkštimo. Sveikatos požiūriu vertingesnės prinokusios, juodosios alyvuogės, nes jos lengviau virškinamos, tačiau turi daugiau kalorijų. Kuo labiau prisirpusi alyvuogė, tuo daugiau joje riebalų - nuo 15 procentų iki 45. Jei labai rūpinatės figūra, geriau rinktis žaliąsias alyvuoges. 100 g jų turi apie 150 kilokalorijų, o prisirpusios juodosios alyvuogės - iki 350 kilokalorijų.
Ir maistas, ir vaistas
Alyvuogėse yra didelis kiekis paprastųjų nesočiųjų riebalinių rūgščių. Jas mitybos mokslas laiko sveikiausiais riebalais. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Alyvuogėse yra 59 rūšių mikroelementų. Ypač vertingi vitaminai A ir E, kalis, fosfatas, manganas, magnis, oleino ir linolio rūgštys, karčiosios medžiagos. Pastarosios skatina virškinimą, apsaugo nuo tulžies akmenligės, žadina apetitą, todėl pietų kraštuose alyvuogės dažnai patiekiamos kartu su aperityvu prieš valgį.
Vitaminai ir antioksidantai (A, E, C, betakarotenas), kurių prinokusiose juodosiose alyvuogėse būna daugiau nei žaliosiose, saugo nuo vėžio, aterosklerozės, širdies infarkto, trombozės.Alyvuogių aliejus - veiksmingas vaistas nuo psoriazės, egzemų ir suskeldėjusios, sausos odos.Šis aliejus nuo senovės naudojamas kosmetiniais tikslais, pavyzdžiui, plaukams stiprinti arba kaip vonios priedas. Legendos byloja, kad Kleopatra ypač vertinusi vonias su pienu ir alyvuogių aliejumi.Ispanų mitybos ekspertai rekomenduoja kiekvienam dėl savo sveikatos kasdien suvalgyti bent po porą alyvuogių.
Alyvuogėse yra 59 rūšių mikroelementų. Ypač vertingi vitaminai A ir E, kalis, fosfatas, manganas, magnis, oleino ir linolio rūgštys, karčiosios medžiagos. Pastarosios skatina virškinimą, apsaugo nuo tulžies akmenligės, žadina apetitą, todėl pietų kraštuose alyvuogės dažnai patiekiamos kartu su aperityvu prieš valgį.
Vitaminai ir antioksidantai (A, E, C, betakarotenas), kurių prinokusiose juodosiose alyvuogėse būna daugiau nei žaliosiose, saugo nuo vėžio, aterosklerozės, širdies infarkto, trombozės.Alyvuogių aliejus - veiksmingas vaistas nuo psoriazės, egzemų ir suskeldėjusios, sausos odos.Šis aliejus nuo senovės naudojamas kosmetiniais tikslais, pavyzdžiui, plaukams stiprinti arba kaip vonios priedas. Legendos byloja, kad Kleopatra ypač vertinusi vonias su pienu ir alyvuogių aliejumi.Ispanų mitybos ekspertai rekomenduoja kiekvienam dėl savo sveikatos kasdien suvalgyti bent po porą alyvuogių.
No comments:
Post a Comment