Parasiutas

Dovana nuo chebros... Katerina liepė surašyti draugų sarašą ir pasirinkti dieną. Tai va ta diena buvo praeitas sekmadienis. Nujaučiau kas manęs laukia, bet iki paskutinės minutės kažkaip vis dar netikėjau. Sekmadienį mane prikėlė kuo anksčiausiai, įsodino į mašiną ir išvežė, pakeliui Katerina su Marium suokė apie ežerus, ešerius ir dar nežinia ką, kol nepamačiau aerodromo ir lėktuvų :) Taigi jie man padovanojo šuolį su parašiutu :) Norėjau seniai šito, bet bijojau.... Tai jie sugalvojo papokštaut, dekui dievui nujaučiau, tai bent morališkai spėjau pasiruošt. O šiaip viskas čiki, ten pusę dienos prasimaliau, instruktažas, šiaip pažiopsojimas kaip profesionalai šokinėja... Po tokių vaizdelių taip susipavydėjau, kad noras tapo didesnis už baimę. Na aišku mano debiuto pažiurėti susirinko ir beveik visas tas sarašas, plius Justas ir Marius ištisai iš paskos lakstė su fotikais. Be visa ko, man nusileidus ir nespėjus sugrįžti į bazę, pasitiko chebryte su dviem šampano buteliais, kurių turinys atsidūrė ant manęs, buvau išmaudyta šampane nuo galvos iki koju (tas mane nelabai sužavėjo, nes persirengti beveik neturėjau) :) Kai įteikinėjo pažymėjimus, tai net išgasdinau vadovą... Pašaukė mane, o aš šlapia visa ir limpanti einu tokia išsiskėtus ir atkišus rankas, vadovas pirmiausiai dirst į kojas, ar sveikia, nesusižalojusi, o šalia instruktorius stovi ir šypsodamasis sako, viskas gerai ją šampane išmaudė.... Tai va taip mane draugai pamylėjo, tą dieną daug kartų nuskambėjo frazė "turint tokius draugus ir priešų nereikia" :))) Bet šiaip viskas fantastiškai fainai, išdrįsau, iššokau, jausmas nerealus, nusileidau laimingai ir jau norėjau vėl šokti :)))) Po to dar važiavome pas Karolį į sodą, kepėm šašlykus šiaip plepėjome ir galų gale apie 12 val nakties parsiradau namo, o kitą dieną į darbą...... Siaubingai sunkiai kėliaus :)
O čia galima pasižiūrėti kaip visa tai atrodė: http://justas.vilimas.eu/pociunai/